Sekančią dieną po Bangkoko įžimybių įveikiau labai įsimintiną kelionę į Kambodža.

Iš pradžių nusigavau iki autikų stoties, susiradau autika, su bilietu dave butelį vandes ??!, atsisėdau į autiką ir taip penkias valandas jame ir prasėdėjau kol pasiekėme pasienį. Kelionę palengvino Alex Garland “The Beach“. Tai nuostabi knyga apie keliauninkus Tailande.

Artėjant prie sienos aš jau šiek tiek nerimavau. LonelyPlanet detaliai aprašyta ko tikėtis. Tik išlipau iš autiko pasienį ir prasidėjo. Iš visų pusių į mus rėkia. Dėl vizu prašome čia ir t.t. Aš ir Pietų Koriėjietis buvom tiesiog nuvesti į kažkokį oficą. Jis mums sako – Kambodžos viza 40 dolerių. Sakau, nesvaik, aš nemokėsiu 40 doleriu. Jis ant manes rėkt pradėjo, tipo nepereisi per sieną. Aš jam atgal į akis pradėjau šokt. Iš kart matėsi, kad tai nebuvo oficialus vizu punktas o a le agentūra, kur ima dviguba kaina, bet kol mes ginčijomės Koriejietis už mane sumokėjo 40 dolerių. Aš jį sutikau prieš 10 min. Kalbant apie pasitikėjima žmonėmis.

Tada jie man bandė įkišti taksą. Korėjietis moka 10 angliškų žodžiu tai aš perėmiau pokalbi. Iki tokio lygio meluoja į akis, kad mes nepereisim sienos jeigu neturėsim užsisakę takso iš anksto. Meluoja išsirėžę. Mane atsibodo su juo ginčitis tai pagriebiau Koriejietį ir išėjau vidurį sakinio. Sieną kerta šimtai žmonių per dieną, nes vyksta prekyba tarp Kambodžos ir Tailando. Tik kirtus sieną yra didžiulis miestas su daugybe Kazino. Tailande kazino yra nelegalu, tad visi kerta sieną į Kambodža, bet Poipet toli gražu nėra Las Vegas.

Šiaip netaip prasibraunam pro pirklius ir kertam sieną. Ant sienos susitinkam 2 vokiečius ir prancūzą. Kartu išeinam iš pasienio į patį keisčiau mano kelionės pusvalandį. Viskas ką atsimu, tai moliu ir dulkėmis padengti namai ir keliai, apsoliutus chaosas, kazino ir iš visų pusių į mus rėkiantys žmonės. Kambodžos policija yra labai korumpuota ir jie nenori leisti vietiniams taksas vežti žmones. Jie ima milžiniškus kyšius iš tam tikrų taksistų, liepia turistams jais naudotis ir turistai moka gal 5 kartus daugiau. Prancūzas pradėjo derėtis su vietiniais taksistais, o policija ant mūsų rėkia – nekalbėkite su jais, mes iš vyriausybės, aš dirbu su policija, ir t.t. Vokietė (biški tokia lepšė), pradėjo ant vieno tokio rėkti kad atstotu. Tada radom taksą bet mes tai 5se. Aš sakau eik tilpsim. Dvi valandos keliones, 8 doleriai kiekvienam ir mes Siem Reap. Bet lepšė pradėjo ginčitis, tipo nepatogus bus ir t.t. Bet dėkui puspročiui policininkui ji nuspredė lipt. Beje ant gavtės galima nusipirkti netirkų policijos pažimėjimų ir t.t.

Susispradėm į ta mašiną ir pasiekėm Siem Reap. Įsičekinom į kažkokią vila pavadinimu ‘No Problem’ Villa. Apsistojau su prancūzu ir koriejiečiu triviečiam kambarį, 2 doleriai už nakti kiekvienam, maistas miegas.

Iš nuotraukų pasaulio tai šiek tiek apie lietingąjį sezoną. Turbūt matėt laikračiuose nuotraukas iš Bangkoko taip pat.

Vieną dieną prieš mūms atvykstant į Siem Reap, beveik visas miestas buvo užlietas.

Visa šalis tiesiog skesta vandenyje.

Ir vakaro pabaigai:

 

 

Reklama

Antrąją dieną Bangkoke praleidau keliaudama per turistines įžymybes. Aš ir Britė Seselė susiradome Tuk Tuk ir jis mus be jokių instrukcijų apvežiojo po visas turistines vietas.

Išgooglintas Tuk Tuk

Pirmasis sustojimas – aukštoji Budos statula.

Šitos šventyklos labai turistinės. Jos grynai skirtos pritraukti turistus. Jiegu atkreipsite dėmesį į geltoną juostą – tai medžiaga. Labai populiaru apregti statulas tikra medžiaga.

Pietryčių Azijos religija – Budizmas. Nesu tikra aš čia tik šiuose regijonuose, bet ar ir kitur, Budizmas susimaišęs su Animismu – tikėju, kad viskas turi dvasę – medžiai, žolė, upės, gyvūnai ir t.t. Kiekvienuose namuose ir hosteliuose gali rasti mini namukus.

Tuose namukuos buna mini žmonių ir gyvunų figurėlės. Jie tiki, kad kai dvasios neturi namų (medžio ar pan) gamtoje, jos gali apsistoti tuose figurėlėse. Prie jų visada yra palikta auka. Tai gali būti pagamintas maistas, kava, makaronai ir t.t. Aš mačiau net rankų kremą joms palikta.

Turtingesniuose namuose paprastai bus Budos altorelis ir šitas namukas. Bet namukas bus net ir pačiuose neturtingiausiuose namuose.

Pačios šventyklos visados atrodo nuliovai. Net Kambodžos kaimuose, kur beprotiškas skurdas – šventyklos atrodo naujai išdažytos ir ištobulintos iki smulkiausių detalių. Ko nežinojau iki atvykimo, kad Budistų vienuoliai nėra kaip krikščionių vienuoliai, jie netampta vienuoliais visam gyvenimui. Jie turi tapti vienuoliu tam tikra skaičių bet jie gali būti vienuoliu nuo savaitės iki viso gyvenimo. Tai tiesiog yra galimybė atsiskirti nuo kasdienybės, medituoti ir priartėti prie religijos esmės.

Šventyklos vidus

Vienuoliai gyvena šventyklose ir didelę laiko dalį praleidžia medituodami. Jie gauna maistą iš žmonių. Tai labai idomus reiškinys, vertas pamatyti. 7 ryto jie eina per gatves su dubenėliais ir visi ten gyvenantys žmonės ideda kokio maisto jie beturi. Tai gali būti paprasti ryžiai ar daržovės ir pan.

Idomus faktas – vienuoliai negali liesti moterų. Tad jeigu moteris nori įdėti maisto, ji turi būti labai atsargi, kad jo nepriliestu.

Ypač kai buvom Kambodžoje, mes matem daug mišių (nesu tikra koks tinkamas žodis). Jie turi labai specifinią muziką. Ir kartais vienuoliai šoka su bugnais ir pan.

Viena iš labiausiai įsimintinų budos pozu – Buda medituojantis ant vandens

Kad Buda galėtu medituoti ant vandens netrukdomas, gyvatė susirangė po juo ir savo galvomis/galva uždengė jį nuo lietaus.

Laimingasis Buda

Mes turėjom atsiklaupti ir tris kartus nusilenktim uždedant rankas ant baltos kėdės. Atsilenkiant rankas vėl reikia suglausti. Sako, atneša laimę.

Garsusis gulintis buda

Mother of Pearl (Perlo motina) yra kriauklės vidus, kurioje būna perlas. Jis atrodo labai nupoleruotas ir šviesus, ir žvilga prieš saulę.

Bet pats nuostabiausias ir kvapą gniaužiantis architektūros ir meno kurinys yra Karališkieji Rūmai. Aš negaliu apsakyti žodžiais, kokį šoką sukėli pirmas vaizdas. Aš nieko panašaus nebuvau mačius.

Kiekviena detalė yra ištobulinta iki smulkmenėliu, kiekvienas pastatas nuostabus.

Pavyzdžiui šita šventykla yra visa padengta mažiuliukais veidrožio gabaliukais ir atspindi viską aplink.

Čia tos pačios šventyklos šonas

Jis lygiai taip pat padengtas veidrodžio gabaliukais. Kiekviena detalė išdailinta iki tobulumo.

Kiekviena statula turi skirtinga veido išraišką. Jeigu yra 100 statulų, jos visos turės skirtingas veido išraiškas.

Viskas baigėsi tuo, kad aš turėjau atsisėsti, nes man akyse pradėto tvenktis ašaros. Aš tikrai nuoširdžiai galiu pasakyti, kad aš nieko panašaus nesu mačius. Tai nuostabus ir kvapą gniaužiantis, iš proto vedantis apsoliutus meno kūrinys.

Mini kopija Angor Wat šventyklų

Piešiniai ant sienų

Tolumoje tiesiai per vidurį, kaip mini namukas – tai karališkasis sostas, kur Karalius sėdi per šventes.

Mano paskutinis vakaras Bankoke pasibaigia su gamtiška nata

Jeigu skaitete paskutinius du straipsnius, spekite kiek man sitas malonumas kainavo?

1.5 dienos dziungliu turu, dvi nakvynes, pusryciai, pietus ir vakariene, alus ir kokteiliai?

Jau sugalvojote skaiciu?

38 svarai.  Sveiki atvyke I Tailanda.

Mano keliones planas tuo ir pasibaige. As buvau nusprendus planuoti likusia dali bekeliaujant. Mazdaug zinojau, ka noriu pamatytit. Is pradziu galvojau vaziuoti i senaja Tailando sostine, bet paaiskino, kad ji uzlieta per kiekviena lietingaji sezona?!

Viskas baigesi tuo, kad grizau atgal į Bangkoka, isicekinau atgal I NapPark ir isejau į garsuji Khao San road. Labai fainai buvo issireiksta “The Beach” knygoje –

“the centre of the backpacking universe“

Jis yra kaip tranzitinis etapas atvykstantiems ir išvykstantiems keliauninkams. Mišinys rytų ir vakarų kultūros.

Jame yra viskas, ko vakarietis galetu noreti: McDonalds, KFC, Irish pub, viesbuciai, parduotuves, padirbti dizaineriu rubai uz 2 svarus ir t.t. Bet viskas yra su tailandietisku prieskoniu – gali nusipirkti keptu tarakonu kirminu, Pad Tai kepto ant gatves. Restoranai atrodo labia vakarietiskai, bet tada matai maistas kepamas ant virykles pastatytos skersgatvyje. Mes kirsdavom kelia I hosteli per ta skersgatvi – tai is principo pereini restorano virtuve. Tai nera tradicinis Tailandas, tai yra super turistinis tailandas.

Apie pati Bankoka sklaido pakankamai prasta nuomone. Kaip man aiskino daugiau pasaulio mate – Bankokas neturi nieko unikalaus, nebent unikalumo nebuvimas ir yra unikalus. Daugybe dangoraiziu, gatves perkimstos zmoniu, daug skurdo bet daug ir turciu. Tau nuolatos kas nors rėkia – Ladie, Tuk tuk? Ladie, massage? ir t.t. As nesigailejau, kad jame apsistojau, bet daugiau nei triju – keturiu dienu nepraleisciau.

Pirmaja diena grizusi is dziungliu nusprendziau atsipalaiduoti. Kitaip sakant, nusiplauti purvą. Tadgi, ką įtraukia atsipalaidavimas?

1. Nuolatinis valgymas

2. Tailandietiskas masazas

3.  Hena piesinys ant rankos

Juokingiausia buvo, kai hena nusiplovė po dviejų savaičių bent maži plaukučiai ant rankos taip ir liko juodi. Viskas baigėsi tuo, kad turėjau skustis ranką :DD

Vakare? Party! Isvykdama is Anglijos bijojau, kad bus sunku susipazinti su naujais zmonemis.Vis dėl to keliauju viena. Cha cha cha. Viskas ka reikia daryti, tai stoveti vienoje vietoje 10 min ir susipazinsi bent su dviem. Per valanda laiko susipazinau su 7 kitais keliautojais ir mes isejome apziureti Irish pubs.

Naktinis Khao San road

Kirminiukai kirminai.mmmm

Viena is garsiausiu Bankoko pramogu – Ping Pong shows. Per daug I detales nesigilinant – tai merginos saudancios ping pongo kamuoliukus, strelytes ir t.t. is savo…. aaaa…. Moterisku daliu. Ne, nejuokauju. ‘Pasirodymai’ taip pat itraukia britvas, gyvas zuvis, gyvas varles, jos gali iškarpyti figūras iš popieriaus ir duoti jums suvenyra ir t.t.. Kas idomiausia yra, kad daugiausiai ten einanciu zmoniu yra poros, ir ypac tos tylios ir ramios poros. Po keletos valandu itensyvaus kokteiliu ragavimu mes rintai masteme apie sitai, bet galiausiai pritruko kokteiliu. Ryskiai tylios poros turi daugiau drasos.

Britė Sasha, su kuria vienu metu keliavau, pasakojo, kad kai jie nuėjo, tai jiems davė Ping Pong raketes (vėlgi, kaip tai vadinasi???) ir liepė atmušinėti tuo kamuoliukus. Ji, sako, velniom atmušinėjima, mes tik žiurėjom, kad tik nepriliesti to kamuoliuko!

Tad kaipgi aš pasiekiau Tailando džiungles?

Atvykus į Bangkoką, kitą ryto iš karto buvau susiplanvus išvykti į Tailando Nacionalinį Parką Khao Sok. His yra apie 2.5 valandos kelio.

Iš pat ankstyvo ryto šokau į taksą ir išvykau į autikų stotį. Tailandiečių anglu kalba yra siaubinga! Bet LonelyPlanet gidas buvo mano išsigelbėjimas. Baksnoji pirštu į pavadinimą ir mosikuoji rankomis. Nulis problemu lol.

Praleidau kokį pusvalandį vaikščiodama po stotį kol susigaudžiau kas, kur, kaip ir kada. Stotis turi virš 120 autobusų platforumų. O dabar įsvaizduokit – blusuoti, ligoti šunys laksto, gatvėje karštyje (tiesa pasakius tą ryta lijo, bet nesigilinkime :D) laikoma kepta mėsa, musės skraido, kažkokie balandžiai (maži paukčiai) kepami. Tai aš šiaip ne tarp tų šunų susirandu kur nusipirk bilietą ir netgi randu autobusą.

Tikslas – Pak Chong. Tai mažas kaimukas prie pat nacionalinio parko, iš kur dauguma turų ir vyksta. Autiko kelionė buvo čiki piki – autikuose duoda nemokamą pirago gabaliuką ir kokakolos, turi teliką ir rodo Karibų Piratus tailandiečiu kalba :DD. Turiu pasakyti, pasijaučiau kaip keliaudama pirma klase lol.

Pasiekus Pak Chong nuotaika perėjo į švelnų šoką. Kaip jūs įsivaizduojate kaimo autobusų stotį Tailande?

Šaligatvis ant kurio išeina stotis yra betono plokštės po kuriomis matosi kaip bėga miesto nuotekos! Net nežinau kaip apibūdinti tą kvapą – kelius lenkentis? Mūsių milijonai (kaip ir lietuviškam kaime), kėdės aplipusios storu purvo sluoksniu. Įspūdį tikrai paliko.

Iš stoties aš vis dar turėjau vykti į hostelį. Paprašiau, kad iškviestų taksą. Kaip hostelio savininkas vėliau juokėsi – visi tam kaime yra taksistai. Prieina prie manes toks 40+ vyrukas ir rodo savo transporto priemone. Aš turbūt bučiau labiau apsidžiaugus, pamačius dramblį ar arklį.

Tai aš su savo kumprine ant pečių užsiropščiu ant to motorolerio ir laikausi. Iš baimės net netekau žado. Nu gerai, gal ir nesu drąsiausia iš visų, bet jūs pabandykit būt drasus kai jis pradėjo važiuoti priešais eisą autostradoje!!!!!!!!!!!!! …..per lietų!!!!!!!!!!!!!! Tadgi važiuoju aš ant to motorolerio su savo kumprine, lietus/liūtis plaka veidą, makiažas bėga (gal ir nereikėjo to makiažo, bet kas žino ką aš sutiksiu tam kaime lol) ir mane ima juoko priepoliai.

Ne, aš nejuokavau :D

Galiausiai pasiekiau (gyva!) aš tą hosteli. Bobbys Apartment and Tours buvo nuostabus. Jo savininkas yra vokietis, kuris vedė tailandietę ir dabar turi savo verslą. Tam kaime apsoličiai nieko nerė (net asfaltuotų kelių), bet užtat yra Tesco.

Mano kambarys:

Ir žinoma orchidėjos. Aš bandžiau tailandietei paaiškinti, kad Europoje orchidėjos labai brangios, bet jai buvo sunku tai suprasti. Pasirodo čia gali gauti 4 orchidėjas už vieną 1 eurą. Jie pas pastato lauke ir palieka :D.

Ir žinoma žinoma tailandietiškas maistas. Tai yra dievų dovana žmogui. Jis gali būti aštrus bet lygiai taip pat gali būti ir ne. Paprastai tai yra ryziai (pusryčiams taip pat), noodles, daržovės, virštiena ir curry.

Galiausiai nusiplovus purvą nuo veido prisijungiu prie kitų keliauninku ir pasiruošiam pusės dienos kelionei į džiungles. (Taip taip taip, šizofrenikas škotas vyko kartu)

Pirmoji kelionės dalis – maudynės vietiniame šatlinyje. Kaip galima suprasti, aš apie dėles dar nežinojau. Ak, tas jaunatviškas naivumas

Antroji kelionės dalis – šikšnosparnių urvai. Gavome po prožektorių ir šnel į urvus.

Įejimas:

Urvai buvo pakankamai dideli su keliais kolidoriukais. Kai sakau klidoriukais, turiu omeny tarpus tarp dviejų olos sienų, kur aš įtraukus savo McDonalds pilvą šiaip ne taip pralysdavau.

Pagalvokite, kodėl virš budos yra stogelis? Juk tai urvas, lyti negali?

Tuose urvuose gyvena apie 2 milijonai šikšnosparnių ir nėra lietaus ar vandens. Visa žemė padengta storus sluoksniu šikšnosparniniu kakučiu.

Nesijaudinkit, juodi taškai nera kakučiai, tai patys šikšnosparniai.

Šikšnorsparnių išskrydimas.

Jeigu kurčiau epizoda Discoveri kanalui tai butų apie tailandietiškų šikšnosparnių vakarinį išskrydimą į džiungles. Esu tikra, kad būtų labai populiarus. :D

Jūs net neįsivaizuojate, koks tai keistas reiškinys. Jie visi juda kaip grupe ar keliu per danku. Atrodo kaip vinguojanti gyvatė, nes nuolatos juda į priešingas puses. Ir jų sparnai sukelia keistą garsą. Žodžiu, visas reiškinys labai keistas ir trunka gera pusvalandį.

Antroji epizodo dalis būtų apie tailandietišką purvą. Aš vis dar nesugebėjau jo atšveisti nuo batų.

Vakaras baigiasi su alumi ir maistu, besiginčijant su Olandu. Matote jis norėjo škoto paklausti, ar jis žino, kad kalbasi su savimi lol.

Rugsėjo 11d.

DŽIUNGLĖS

Kaip jūs įsivaizduojat Tailando džiungles? Taip vaidnamieji “Evergreen Forests“, jūs galvojate – drambliai? tigrai?

Ką jūs!

Dėlės. Dėlės į dešinę, dėlės į kairę, dėlės vandenyje, dėlės purve, dėlės ant lapų, dėlės po lapais, dėlės medžiuose, dėlės žemėje. Aišku, aš apie dėles nežinojau, kol man iš ryto davė antidėlines kojines. Galvojų antidėlinės kojinės? Hmm, gal eisim kur per vandenį ar pan. Nu iš kur tos dėlės gali būt.

Ogi keliavau per lietingąjį sezona ir visas Tailandas yra gerai įmirkes vandenyje. Aišku galėtu būtų būti ir blogiau. Sausuoju sezonu dėles pakeičia erkės. Tailandietiškos erkės lol.

Anti-dėlinės kojinės (jos pakankamai storos tad dėlės negali pro jas prasisiurbti ir ant jų lengvai matosi ropojančios dėlės)

Kaip mano mama patvirtins, aš apskritai labai atsakingas žmogus. Kaip matote buvau susipakavus Pull and Bear medžiaginius kedus už 2 svarus. Prastesni batai buvo tik Olandu konversai kurie turejo skilutes šonuose.

Tad 7 ryto užsidėja savo anti-dėlines kojines skriejama atvirame sunkvežimyje per autostrada. Nei saugos diržų nieko, laikaisi įsitvėręs ir gerai lol.

Pirmas sustojimas – panoraminė aikštelė:

Išgirstame lauknius dramblius duduojančius (ką drambliai daro??) Taip pat paukčiai, beždžionės ir vambždžiai. Labai keistas ir garsus vabždių burzgimas.

Didelės kelionės dalis – važinėjimas po Nacionalinį parką beieškant laukiniu gyvūnų.

Pirmasis laimikis – laukinės beždžionė.

Ir, žinoma 20 turistų imančiu po 20 nuotraukų :D

Kas galėjo pagalvoti, kad Tailande yra styrnu???

Tadgi, galiausiai pats žygis prasideda

Po dešimties minučių:

Matote, šitai atrodo džiunglių takai:

Mūsų gidas buvo nerealiai juokingas. Jis save vadino Mr. Sexy ir pradėdavo sakinius žodžiu sexy: Sexy Monkey, Sexy Snake, Sexy Mud, Sexy Car. Net nejuokauju. Bet jis buvo sexy. Jo visas kūna buvo taturuotas rašmenimis, ilgi plaukai, amuletai. Atrodo kaip iš Karibų Piratų.

Pati kelionė buvo labai juokinga, nes Mr. Sexy vis sustodavo ir iš serijos klausydavosi garsų, pritūbdavo ir pačiupinėdavo žemę. Sekdavo dramblių pėdsakais. O kadangi Olandas turėjo nerealu jumoro jausmą ir atkartodavo jo judesius jam už nugaros, Mr. Sexy šiek tiek susinervino:

“Džiunglės, jokaut galima ne“

Dramblių pėdsakai:

Toli gražu nesu gamtos žmogus ir ten lėtai tapšnojau per tas džiungles vengdama šimtakojų mutantu ir viskas buvo labai čiki piki kol Škoto šizofrenija nepasiekė aukštumos. Škotas turėjo bent dvi asmenybes ir kalbėdavosi su savimi, skaldydavo bairius ir t.t. Jūs pabandykit eiti per džiungles, kai kažkas jūms už nugaros sako “To kill them all“ lol. Aš pasirinkau galvoti, kad jis kalbėjo apie vabalus.

Mr.Sexy

Mr.Sexy padarytos kaukės

Geriausiai buvo kai jis mums davė kažkokias geltonas slyvas ir mes jas apžiūrėjom ir išmetėm. Jis pradėjo rėkt ant mūsų. Pasirodo čia kažkoks retas vaisius ir mes jį turime valgyti. Buvo visai nieko tik labai tąsus.

Man rodos čia cinamono medis, bet nesu tikra

Gigantai vabalai

Buvo labai juokinga. Aš čia galvoju, mes laukinėse džiunglėse, čia pavojus ir nuotykiai, ir tada… prieiname turistini ženkla aiškinanti koks čia medis auga lol. Pasirodo čia yra turistų džiunglių takas.

Pagaliau pasiekėm asfaltą. Mano batai prieš tai kai pabučiavo šiuškliadėžę:

Po to vėl važinojome aplink ieškant gyvunų. Mūsų gidas iššoka ir rėkia – kažkoks plaukuotasis retasis babunas. (bezdžione) Mes visi tokiais tuščiais ir pavargusiais žvilgsniais spoksom, o jis sako  – begam, reikia jį nufotografuoti. Nu mes ir begam. Baigėsi tuo, kad lijanomis karstėmės šlaitais lol.

Žalioji medinė malaizinė gyvatė (Nesu tirka dėl oficialaus pavadinimo lol)

Ji laipo medžiais!!!

Gigantiškieji vorai

Karališkasis skorpionas

Gidas bandė patraukti skorpiona nuo kelio, kad mašinos nesutraiškytu, bet škotas galvojo, kad jis jį puolą ir pradėjo rėkti ant gido. Aš parašysiu skundą, jeigu nepaliksi skorpiono ramybėje. Škotas buvo baisiausia džiungliu dalis.

Po viso šito namo, dušas, alus, maistas, miegas. :P

Rugsėjo 8 ir 9 dienos

Prieš mėnesį laiko dirbau įdarbinimo agentūroje, turėjau butą ir penktadienio vakarus leisdavau pubuose Soho. Dabar sėdžiu Air India lėktuve, kuris tuoj kils i Delhi (India). Išėjau iš savo darbo ir pasirašiau naują darbo sutartį, pabaigiau buto sutartį ir šį rytą atidaviau raktus.

Kitaip sakant “Bring on the change“

Tad kaipgi viskas prasidėjo?

Už 9 jūrų, 9 marių šį rytą aš pabaigiau valyti butą, atidaviau raktus agentūrai ir visą virtuvėje buvusi maistą vietiniam benamui. Kaip tikra lietuvė esu prietaringa tad stengiuosi nenervinti likimo. Prieš keliones ir svarbius susirinkimus paaukoju labdarai ar išmaldos prašantiems. Juk karmai tikrai nepakenks.

Kadangi skrydis 22.30, užsukau į Soho pubą atiduoti savo vienintelio augalo draugams ir išgerti į kelionės sekmę. (Nors ir netikėtai augalas, kurį pavadinau Fred the Plant vis dar gyvas ir sėkmingai auga pas draugus).

Lengvai apšilus atvykau į Heatrow 4 terminalą ir vėl pasijaučiau lyg pirmą kartą skrisdama. Tas pažįstamas jausmas: sutrikęs žvilgnis, plačios akys, lėtas tapsėjimas per aerouosta. Vis dėl to juk tai mano pirmasis tarpkontinentis skrydis.

4 terminalas nepriklauso Europai, jis priklauso afrikiečiams, azijiečiams, amerikiečiams ir t.t. Gyvendama Londone aš dar nesu mačiusi šitiek skirtingu žmonių. Būdama europietė su savo angliško oro nubalinta oda pasijaučiau labai nespalvinga ir ordinary. Buvau apsupta afrikiečių su savo spalvingomis suknelemis ir turbanais (nžn kaip vadinasi lol) ir indų su savo nupostabiais sariais ir atidengtais pilvukais su belekokiais riebaliukais iškretančiais ant tų sarių. Jūs įsivaizduokit 50 metų moterį su sariu. Atrodo visai nieko turiu pasakyt :D

Skredu su Air India. Pigiausi skrydžiai. Galvoju koks skirtumas? Juk tarptautiniai lėktuvai, vis tiek visi atrodys vienodai, ane? Hahahaha. Neeee

Tik įėjus į lėktuvą pribloškia indišku prieskonių kvapas. Tai tas pats kvapas, kuris būna indiškuose supermarketuose anglijoje. Raštuoti kilimai ir užvalkalai. Stuordesės su sariais. Ir žinoma, daugybė indų.

Pirmą kartą skridau su lėktuvu, kuris turi televizorių :D (Reikia tiek negaud, kad nustebintum žmogų) Pasikultūrinti pažiurėjau kelis Hindi filmus. Turiu pasakyt visai juokingi. Ne taip kaip maistas. Maistas siaubingas. Užkadžiai kažkokie džiovinti žyrniai su čili prieskoniais?? Tada pietums kažkokia košė su čili ir desertas kažkoks geltonas marmalas. Mane ir taip jau pykino nuo tų kvailų malerijos tablečiu, tai su maistu buvo dar blogiau. Bet nesijaudink mielas skaitytojau, nėra to ko nemokamas vynas neišgyditu. Geriausiai, sakau stuardesei, ar galima  būtų dar vyno gaut, sako atsinešk :DD. Sakau gerai. Susiradau stintelėje vyna ir toliau enjoyinau skrydi.

INDIJA

Mačiau Indija per aeruosto langą tad tik tiek galiu pasakyt, kad praėjus pro metalu detektoriu mane nusivedė į privatu kambariuką. Aš prisižiūrėjus filmu galvoju siaubas, lieps nusirengta ir apieškos visą ir visas ertmes lol. Bet tiesiog pamojavo rankiniu metalo detektorium.

TAILANDAS

Išvykau penktadienio vakara ir galiausiai po dviejų skrydžių ir popiečio miego Delyje pasiekiu Bangkoką šeštadienį 19 valandą.

Pirmasis įspūdis yra pats nuostabiausiais ir stipriausias. Viskas yra nauja – karštis, transportas, žmones. Po poros dienų tampa labai sunkų atkurtį tą pirmąjį įspūdį.

Pirmasis vaizdas kurį išvydau išėjus iš Bangkoko aeoruosto. Išėjau ir pradėjau šokinėti iš laimės ir iš baisumo. Juk nukeliavau puse pasaulio ir čia europos sąjungos įstatymai nelabai daug reiškia ir nelabai įsivaizuoju ko tikėtis.

 

 

bet

Bet nėra to blogo, ko nuostabus hostelis neištaisytu. Kainavo 10 svaru ir yra prie pat žymiojo Khao San Road. NapPark – labai labai rekomenduoju

Dabar palyginkit šitus vaizdus su vaizdu matomu per langą

 

Sveikinimai ir linkejimai is Bankoko, Tailando! Jau pradejau rasyti dienorasti ir pagal dabartinius tempus cia gausis visa knyga! lol Bus linksma taipinant tai grizus…

Po kol kas : cia karsta, cia lyja, cia pigus alkoholis ir nuostabios sventyklos!