Khmerų imperija

Kambodža

Tai labai įdomi šalis pilna kontrastų. Viskasm, kas yra nuostabu, yra ir siaubinga pusė, ir viskam kas siaubinga – nuostabi.

Istorija:

Khmerų imperija buvo  valdoma iš Kambodžos ir aprėpė Tailandą, Laosą ir Vietnamą. Tai buvo beprotiškai pažengusi valstybė palikusi nuostabIąsias gražiąsias Khmerų šventyklas. Kaip mūsų super brangus gidas aiškino – yra apie 1000 išlikusių šventyklų per Kambodžą ir Tailandą, kurios buvo pastatytos apie 9 – 11 amžių. Tai nerealus meno kurinys.

Siaubingoji pusė – paskutnis šimtas metų. Kambodža buvo pragare ir grįžo. Aš nuoširdžiai nesu girdėjusi baisesnės vienos šalies istorijos. Jie kovojo su Prancūzais dėl nepriklausomybės, perėjo Vietnamo karą, komunizmą, genocidą, beprotišku žudymus, ekonomikos sunaiknimą ir civilinį karą. Dabar tai labai neturtinga šalis iš lėto atsigaunanti ir bandanti išsivaduoti iš skurdo.

Žmonės

Tai pebrotiškai neturtinga tauta ką tik grįžusį iš pragaro. Beptošku greičiu augantis turismas yra labai svarbus, bet deja jie mato turistus kaip vaikšciojančius dolerius. Jie yra pasiruošę tave išdurti. Vaikai pribėga prie taves ir pirmi žodžiai  – Lady, one dollar, ir žinoma liūdnos akys.

Bet jeigu prasibrauni pro tą pirmą reakciją, tai nuostabūs, laimingi, geranoriški ir gabūs žmonės. Mes vaikus mokydavome žaidimų ir anglų kalbos ir t.t.

Gamta

Betrotiško žalumo ryžių laukai. Neapsakomo žalumo. Nuostabi gamta.

Tuo pat metu, griežtai nepatartina išsukti iš pramintų kelių, nes vis dar yra išlikę šimtai tūkstančių minų visoje Kambodžoje.

Tadgi pirmas sustojimas – Siem Reap. Tai nedidelis miestas, bet greitai augantis. Jis turi vieną iš pagrindiniū vertybių – 200 šventyklų iš egsistuojančio 1000. Turistų kiekis auga beprotišku greičiu. Mes buvom vidury lietingojo sezono ir vienintelė vieta, kur radom laisvą kambary – No Problem Villa už 2 dolerius per naktį. 3 lovos vienam kambarį bet oro kondicionieriaus, bet užtat knarkiantis Pietų Korėjietis ir Kiniškai kalbantis Prancūzas.

Viena iš pagrindinių gatvių:

Mūsų Tuk Tuk

Tadgi šventyklos. Visa informacija 110 procentu teisinga, nes ją davė Kambodžos terminais super brangus gidas (10 dolerių!! už vieną šventyklą) ir lonely planet. Ah yeah. Nu gerai gal ir ne 110 procentu.

3 dienų įėjimas į šventyklas – 40 dolerių. Turbūt pusės metų atlyginimas Kambodiečiui. Užtat gauni pasą su savo nuotrauka.

Taig šventyklos. Pastatytos tarp 9 – 11 amžiaus Hindu religijai, kažkuriuo metu tapo šventyklos Budai. Labai lengva įvyko transformacija – išėmė Višnu ir Šiva statulas iš sienos ir pakeitė jas Budos statulomis. Khemų imperijai nykstant šventyklos buvo pamirštos ir jos paskendo džiunglėse. Prancūzams pavertus Kambodža savo kolonija, vienas prancūzas atrado šventyklas paskendusias džiunglėse, apleistas su bureliu budistų vienuolių. Galiausiai pasauliniai archeologų ir istorikų blablabla institutai ėmėsi milžiniškos misijos – restauruoti šventyklas.

Tadgi pati žymiausia ir didžiausia – Angkor Wat.

Mes važaivom 6 ryto pamatyti sualėtekį bet žinoma buvo debesuota…

Visos šventyklos turi panašų išdėstyma. Yra išėrinė siena, tada vandens ruožas, tada žemė, tada dar viena siena ir, galiausiai, šventykla. Pati šventykla taip pat susideda iš dalių. Pirmoji yra paprastiems žmonėms, tada lygtais aukštuomenei ir galiausiai – karaliui ir aukščiausiems šventikams. Angkor Wat yra pati didžiausia šventykla, tad ir mastelis pats didžiausias. Tas vandens ruožas tai jūms ne upelis. Jie turi valtis ten plaukajončias.

Dabar spėkite, kodėl tokia šventyklų forma?

Aktreipkite dėmesį į bokštelius.

Taip pat atkreipkite dėmesį į tai kad iš pradžių šventyklos buvo nudažytos raudonai ir tada religijai pasikeitus rūžavai (ar atvyrkčiai). Apačioje – vis dar išlikę dažai.

Taigi iš tolumos rūžava šventykla apsupta vandens atrodydavo kaip milžiniškas lotuso žiedas plaukiojantis ant vandens. Jūs įsivaizduojate koks turėtu būti įspudis vienuoliktame amžiuje?

Aišku, vanduo turėdavo ir praktinę prasmę – gynyba nuo priešų. Galvojate, ką čia pora minučių ir perplauksite. Taigi prileisdavo belekiek krokodilų. Būtų lietuviai krokodilų turėję, tai kryžiuočiams ir pagonybė taip kliuvus nebūtu. Jūs įsivaizduokit trakų pilį krokodilų apsupty.

Pagrindinis įėjimas ir priekyje matosi antrosios tvoros vartai

Jeigu atkreipsit dėmesį į kelias nuotraukas, pamatysit kad vartai turi 3 įėjimus. Hindu religija skirsto žmones į kastas, tad yra atskiri įėjimai skirtingoms kastoms, savo dydžiu pabrėžiantys kastos svarbą. Kai kurios šventyklos turi tik vieną įėjimą – Budistai laiko visus lygiais. Kai kurios šventyklos turį vienoj pusėj Hindu kitoj Budistų įėjimus, trečioj labai aukštas įėjimas – tam, kad karalius galėtu tiesiai nuo dramblio į šventyklą įeiti.

Pats kelias yra tiesus ir ilgas. Šventykla yra šventas pastatas skirtams dievams ir kelias pas dievus neturi būti lengvas. Visi apsoliučiai laiptai beprotiško statumo. Man apsisukdavo galva į juos žiūrint – vėlgi, kelias pas dievus neturi būti lengvas.

Laiptai:

Antrajame šventyklos lygyje yra keli baseinai. Vieną kartą metuose, jie būdavo prileidžiami vandens ir karalius ateidavo maudytis.

Išėjęs iš baseino jis eidavo į aido kambarį. Tas kambarys yra truputi ilgesnis nei kolidoriukas ir iš abiejų pusių yra duris. Karalius jame atistodavo ir suduodavo sau į krutinę. Mes irgi tą su gidu darėm ir įspūdis tikrai yra. Pats garsas yra žymiai sunkesnis. Ir karalius sakydavo – aš esu karalius ar pan jol mušdavo sau į krūtinę. Bet jūs įsivaizuokit, kai bažnyčioje duodate sau į krutinę “esu kaltas“ vietoj to duslaus vos girdimo trinktelėjimo, atsranda momentinis sunkus garsas. Net pagaugais oda nueina.

Pačios šventyklos padengtos nuostabiais raižiniais:

Budavo daugybė statulų, bet per laiką daug jų sunyko ir buvo išvogtos. Meno rinkoje jos labai vertingos, tad prancūzai, komunistai ir meno vagys tempė viska. Jeigu nepajėgė pavogti statulos, tai galvą nulupdavo ir tą parduodavo. Dauguma išlikusių statulų yra muziejuje ir tik kopijos likę šventyklose.

Pats aukščiausias lygis, kur tik karaliai ateidavo:

Buda, medituojantis ant vandens:

AK 47 giklo paliktos žymės – Komunistinė vyriausybė naudojo šventyklas slėptis per karus.

Granatos išimta skylė:

Apatinio aukšto sienos visos padengtos milžiniškais raižiniais pasakojančiai Hindu dievų istorijas – jų kovas ir pagalba žmonėms.

Čia šiek tiek nepadorus vaizdelis iš mūšio lauko…

Šitaip vaikai atrodydavo karai vienuoliktam amžiuje! Čia jūms ne Irakas.

Pabaigai – pusryčiai vietinėje turistų kavinėje. 

Nusidezinfekavau šakutę, bet prie manęs prigulus blusėtam, ligų apnikusiam šuniui ir jo blusoms pradėjus šokinėt man ant kojos, pasidarė labai vienodai. Moteris kepė ant atviros ugnies, o aplink lakstė vištos. Nulis šaldytuvo.

Lempa

Čia gal koks 50 metrų nuo šventyklos.

Grįžus į Angliją man teko gydytis nuo utėlių. Kažkaip nuojauta sako, kad čia jas ir pasigavau. FU.

Reklama
1 comment
  1. T. said:

    Pribloksti sio pasakojimo, per daug priprate prie gero gyvenimo – net nesitiki, kad zmones siandien taip gyvena

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: